leinus

leinùs, -ì adj. (4) žr. leinas 2: Leinì rykščiukė PnmŽ. Leinùs šienas – suvytęs, bet nesudžiūvęs Jdr. leĩniai adv.: Ataudai leĩniai (atlaidžiai) suverpti Klp.